Blogas

• 2010-12-28 / Parduotuvės salės darbuotoja Greta

  Banaliuose dalykuose gyvena laikui nepavaldi laimė

  
  Aktorė Toma Razmislavičiūtė, seriale "Iki pasimatymo, mama" - Greta, nuolat šypsosi ir  trykšta geromis emocijomis. Ji tokia užimta, kad nejučia pagalvoji - iš kur tiek energijos ir teigiamo nusiteikimo. Paskaitę jos mintis šiame interviu, suprasite, kad atsakymas į šį klausimą paprastas - svarbu surasti laiko savo dvasiai ir viską iš gyvenimo priimti su dėkingumu.
  
  Prieš pat Kalėdas grįžote iš kelionės po Indiją. Kokie įspūdžiai?
  Kalbant apie Indiją, aš pritarčiau minčiai, kad žmogus pirmiausia gimsta Indijoje. Tad vykti į Indiją - tai tas pats, kaip aplankyti savo praeitį. Kažką ji taip išgąsdina, kad pabėga neatsigręždamas. O kažkas su ja susitaiko, priima ją ir jaučiasi grįžęs namo. Aš taip jaučiausi. Iš pradžių baugino kontrastai: nenupasakojama prabanga ir čia pat, už tvoros, beviltiškas skurdas. Baugino gyvenimo sąlygos viešbučiuose ir benamių gausa  gatvėse: jie visur, čia pat, šalia, stotyse, gatvėse, centrinėse aikštėse, šalia bėgių, šalia tavęs, ant suoliuko... Bet žmonės ten be agresijos, be pykčio. Jų akyse ir elgesyje ramybė ir dėkingumas. Už viską: už dėmesį, už kapeikas, už šypseną, už žodį, už tai kad tu nori juos nufotografuoti. Man labai sunku papasakoti... per daug stipru. Tiesiog reikia ten pabūti. Aš pirmą kartą susidūriau su tokiu jausmu, kurio negaliu nupasakoti: nenorėjau išvažiuoti iš ten. Oras, kvapai, žmonės - viską Indijoje nuoširdžiai pamilau. Stengiausi daug vaikščioti, bendrauti su vietiniais: jie prieina, priliečia, paglosto šiltais delnais, gali bendrauti valandas, jei tik pats norėsi, palydės, kur paprašysi, paneš krepšius, pasiūlys atsikąsti samosos (jų pyragėliai, kepami gatvėse) ir bendraus tol, kol jausis reikalingi - jei ne angliškai, tai gestais arba bet kokia kalba ir į visus klausimus atsako tik teigiamai :). O rudos liūdnos akys tokios nuoširdžios. Ten daug gėrio. Žmonės Indijoje nesugadinti, atrodo tyri kaip angelai, norisi jiems padėti, norisi būti su jais.
   
  Kaip sutikote Kūčias ir Kalėdas? Ar Jums tai dvigube šventė - žimone, kad Gimtadienį švenčiate ypatingą dieną?
  Kūčias ir Kalėdas visada sutinku su Tėveliais. Tiksliau, visa šeima būname kartu. Ir tikiuosi, kad tai niekada nepasikeis. Mūsų šeimoje Kūčios visada buvo ypatinga šventė būtent dėl to, jog tai mano gimtadienis. Kiek atsimenu, nuo pat vaikystės buvo akcentuojama, kad tą vakarą gimė du kūdikėliai :). Ir gimiau aš per pačią vakarienę - 7 val. vakaro, todėl ir Kūčių vakarienės prie stalo sėdame visuomet tuo metu. Visai šeimai tai ypatingas vakaras - mes ilgai vakarojame, kalbamės, einame į Bažnyčią, o naktį visi patyliukais slapta po eglute dedame dovanas :). Labai sunku ištaikyti, kad su nė vienu Kalėdų Seneliu nesusidurtumėm,  juk mes penki, o Sesutė jau ištekėjusi, tai ir visi šeši :).
  Pati esu dėkinga Dievui už tokį gražų gimimo vakarą. Manau, kad geresnės datos ir būti negali.  Savo gimtadienio vakarą draugams ir artimiesiems prižadu noro išsipildymą ir gudriai mirktelėjusi akį nusišypsau, kad turiu "blatą" pas Kristų. Žinau, kad ne vienas toks noras išsipildė... Gal kažkas tai pavadintų sutapimu, o aš tai vadinu ilgamete bičiulyste su Kristum.
   
  Ką davė Jums 2010 metai, kas iš jų labiausiai įsiminė?
  Na, metai dar nesibaigė. Žinant mane, gali dar nemažai įsimintino įvykti :). Bet jei nuoširdžiai, jau dabar šiuos metus vadinu vienais įsimintiniausių, turiningiausių iš visų buvusių. 80 spektaklių, 3 nauji vaidmenys teatre, TV projektai, serialai, Indija, geros naujienos, pokyčiai gyvenime, aplinkoje, šeimos ir draugų rate. Viskas į gerą, viską priimu, viskas labai brangu.
  Man svarbūs yra du dalykai: Teatras ir Žmonės. Šiuo metu šie turtai yra su manimi, o aš su jais ir jiems. Esu laiminga.
   
  Kokie įspūdžiai Jums išliks iš serialo "Iki pasimatymo, mama" filmavimo?
  Žmonės. Puiki komanda: savų sričių darbų žinovai, profesionalai ir nuostabūs, šviesūs žmonės. Ir kursiokai: Donatas, Simona, Monika. Džiaugiuosi galimybe dirbti, bendrauti su Juozu Bindoku, Valentinu Klimu, Nijole Sabulyte - šilti žmonės, šarmingi, talentingi aktoriai, iš kurių daug ko turiu pasimokyti. Bei Klaipėda... Man tai buvo galimybė grįžti į miestą, kuriame praleidau svarbius ir gražius studijų metus, aplankyti žmones, kurių pasiilgau, ir jūrą.
   
  Ko pati tikitės iš kitų metų ir ko linkite kitiems - artimiesiems, draugams, kolegoms, visiems žmonėms?
  Nieko nesitikiu. Ir jau daug metų stengiuosi nepamesti to įsitikinimo. Nieko nesitikėti, o pasidaryti tai ką nori, nudirbti darbus, kurie traukia, sutikti žmones, kurie žavi, perskaityti knygas, kurios augina, šokti pagal muziką, kuri kelia skrydžiui. Laikas mane išmokė pažinti jo laikinumą, todėl džiaugiuosi kiekviena nugyventa diena ir padėkoju už rytą, vos pramerkusi akis.
  Kita vertus, kai nieko nesitikiu, nuolat nustembu, kiek daug gaunu. Ir kartais sutrinku - kokais būdais už visą gėrį atsidėkoti.
  Visiems linkiu atradimų. Paprastų, kasdieniškų, bet stebuklingų ir tikrų. Ir meilės. Pavadinkit mane banalia :). Nes aš pradėjau pripažinti, kad banaliuose dalykuose gyvena laikui nepavaldi laimė.
  
  Ačiū Tomai už gražias mintis. Ir jai pačiai Naujaisiais metais linkime paprastų ir stebuklingų atradimų.