Blogas

• 2010-12-15 / Sūnus Žydrūnas

  Iš teatro negali išeiti tuščias

  Aktorius ir būsimasis režisierius Domas Malajavas nenoriai kalba apie asmeninį gyvenimą. Matyt, dėl to, kad mažai lieka laiko sau, visas Domo gyvenimas susijęs su teatru.
  
  Seriale Žydrūnas yra padykęs sūnus, bet iš esmės geras. Koks pats buvote vaikas tėvams?
  Buvau? Dar ir dabar jiems esu vaikas :). Aš tikiuosi, kad aš geras vaikas. Kaip ir visi vaikai, buvau išdykęs, bet tikrai ne probleminis.
  
  Ar buvote geras mokinys?
  Geras. Mokykloje buvau humanitaras, pasirinkau humanitarinį profilį. Tikslieji mokslai, kaip matematika, man gerai sekėsi, bet man jie nepatiko, su jais nemačiau ateities, man tai buvo nuobodu.
  
  Kad pasirinksite režisūros studijas žinojote jau seniai. Iš šalies atrodo, kad režisierius arba aktorius privalo pažiūrėti visus filmus ir spektaklius? Ar daug tam skiriate laiko?
  Be abejo, reikia domėtis viskuo, kas vyksta šioje meno srityje. Pažiūriu visus naujus pastatymus Klaipėdoje ir jei tik yra proga ar galimybė, nuvažiuoju ir į Vilnių.
  
  Turite mėgstamą režisierių ar aktorių?
  Neturiu vieno, kurį galėčiau išskirti. Bet, pavyzdžiui, bet man patinka J. Nekrošiaus spektakliai - dėl jo unikalumo ir gebėjimo scenoje sukurti tokias žaidimo taisykles, kurių prieš tai nėra niekas pasaulyje sukūręs. Be abejo, jis nusipelnęs didelės pagarbos vien už tai, bet kitas klausimas, ar jo teatras dabar yra aktualus. Aš gerbiu jį už tai, kad bet kokį kūrinį jis sugeba išreikšti kita, savita kalba.
  Taip pat patinka O. Koršunovas. Mačiau jo „Hamletą“ – mane sukrėtė tas spektaklis, privertė susimąstyti. Labai mažai yra tokių spektaklių. Toks teatro principas – tu ateini į teatrą ir turi kažką iš jo išsinešti. Tu negali išeiti tuščias arba su tokiom mintim, kad pamatei gražią suknelę, mizansceną su plazdančiai balandžiais ar panašiai :). Turi išsinešti ne triukus, o tą dvasią, kurią gauni stebėdamas spektaklius, tą` atmosferą, tą skonį. Tu turi save praturtinti. O. Koršunovas galbūt kartais per daug teisingas, sakydamas, kad yra taip, o ne kitaip. Jo labai aiški spektaklių koncepcija, jis yra labai tiesmukas. Net jei spektaklis ir kažką neigia, tu vis tiek išsineši kažką ir vis tiek augi, net jei tai ir neigiamos emocijos. Kažką neigdamas tu gali ir teigti. O. Koršunovas man patinka dėl to, kad jo spektakliuose aktoriai kalba dabar ir šiandien, o patys spektakliai yra labai aktualūs, juose nėra to teatrališkumo, jaučiasi tikras, aktualus pamatas.
  
  Kas patinka iš kino?
  Man patiko A.Tarkovskio „Veidrodis“. Režisierius gyveno tarybinėje santvarkoje ir dabar labai įdomu žiūrėti, kokiu rakursu viskas nufilmuota. Visai kitas žvilgsnis, kitas požiūris. Atrodo filmuojamas paprastas medis ar namas, bet kadre jis atrodo kaip kažkoks simbolis, kaip ženklas, kaip atskira mintis. Man patiko šis filmas tuo, kad tais laikais tai buvo naujas požiūris.
  Iš šiuolaikinių režisierių išskirčiau Q. Tarantino. Tai yra komercinis kinas, bet geras, tai nėra grynas popsas.
  
  Koks žanras Jums priimtiniausias?
  Man patinka dramos, nors šiaip negaliu aiškiai išskirti, nes žiūriu viską, visi žanrai savaip įdomūs. Gal fantastinis kinas nelabai, bent iki šiol neteko matyti gero fantastinio filmo, nebent to paties A. Tarkovskio „Soliaris“. Man kaip režisieriui statyti būtų lengviau tragediją arba dramą. Režisierius turi būti įvaldęs visus žanrus, bet gerą komediją pastatyti yra sunku.
  
  Kaip žiūrite filmą ar spektaklį – kaip eilinis žiūrovas ar kaip specialistas?
  Mes aktoriai ir režisieriai esam sugadinti žiūrovai :). Sakydami, kad žiūrėdami filmą ar spektaklį, atsipalaiduojame ir atsiribojame, save tik apgaudinėjame.
  
  Ačiū Domui už pokalbį ir sėkmės jam statant diplominį spektaklį.