Blogas

• 2010-09-08 / Psichologė Simona

  Ko parduotuvėje ieško psichologė Simona?

  Kuo išsiskiria Jūsų vaidmuo seriale "Iki pasimatymo, mama"?
  Serialas "Iki pasimatymo, mama" yra nuotaikingas. Psichologės Simonos vaidmuo komiškas tuo, kad šiame personaže suaštrintos kai kurios psichologų profesijos savybės. Jokiu būdu ne blogąja prasme. Kiekvienoje specialybėje, kiekvienoje profesijoje, jei paryškintum tam tikrus būdingus bruožus, galėtum juos pateikti šaržuotai.
  Šiuo atveju,  psichologė Simona kartais perdėtai analizuoja kitus personažus, ieško tariamų simptomų, iš paprasčiausių žmonių pasisakymų daro neadekvačias išvadas. Kitaip tariant, ieško ligų jų pirkinių maišeliuose. Ji parduotuvėje ieško galimų pacientų, tarsi maniakė naujų aukų, apsišarvavusi savo mėgstamiausia fraze "Norite apie tai pasikalbėti?"
  
  Kuo Jums pačiai psichologės Simonos vaidmuo yra įdomus ir žavus?
  Aš esu linkusi manyti, kad aktoriui  verta išbandyti save daugybėje skirtingų veiklų - teatre, kine, televizijoje.
  Mano supratimu, komedijos žanre personažas įdomus tada, kai viskas atliekama labai ramiai ir rimtai. Linksma turėtų būti tiems, kurie žiūri, o ne pačiam aktoriui. Manau, tyčinis juokinimas rezultatų neduoda. Personažas elgiasi ir viską vertina rimtai, o situacijos, į kurias jis patenka, diktuoja visai kitokią informaciją. Štai šie neatitikimai ir sąlygoja komiškumo buvimą.
  Kaip minėjau, personažas Simona  tuo ir  įdomi, kad iš jos specialybės paimti aštriausi, gal kartais net absurdiškiausi momentai. 
  
  Ar turit mėgstamą žanrą ir mėgstamą vaidmenį?
  Džiaugiuosi, kad visi mano vaidmenys teatre  yra  įvairūs - skirtingi žanrai, skirtingi  spektakliai, skirtingi režisieriai. Tai yra įdomu. Vaidmenys skirtingi, todėl dėl skirtingų priežasčių jie ir tampa brangūs man. Kiekvieną naują vaidmenį vertinu ir stengiuosi jį kurti kiek galėdama geriau. Manau, darbas teatre- nuolatinis procesas, kur visą laiką reikia judėti į priekį. Kol spektaklis gyvuoja, tol personažas turi būti kaskart atnaujinamas, papildomas. 
  
  Kaip pasirinkot aktorės kelią ir kaip atsidūrėt Klaipėdoj?
  Gimiau ir augau Kaune. Po mokyklos norėjau studijuoti aktorinį – atvažiavau į uostamiestį. Po bakalauro iš karto pradėjau dirbti Klaipėdos dramos teatre. Paskui baigiau režisūros magistrą. Kiek atsimenu save vaikystėje, svajojau tik apie šią profesiją. O kai po mokyklos baigimo atėjo  laikas apsispręsti, kur stoti, mano noras buvo vienintelis, jokia kita specialybė manęs netraukė ir nedomino. Visa laimė, kad taip ir pavyko. Labai vertinu ir branginu  savo darbą. Mano supratimu, aktoriaus profesija leidžia daug judėti ir migruoti. Žmogus gali dirbti daug, įvairių darbų ir skirtingose vietose, jei turi tam noro ir užsidegimo.
  
  Aktoriai - labai užimti žmonės. Ar lieka laiko sau? Kaip jį leidžiat?
  Teatras ir vaidmenys kartais atima visą laiką nuo ryto iki vakaro, kartais lieka laisvalaikio. Mėgstu gamtą. Vasara, saulė, vanduo - man tai yra didžiulis džiaugsmas. Nors orai prastėja, stengiuosi kiek įmanoma daugiau laiko pabūti gryname ore. Patinka leisti laiką su savo šeima, man tai yra labai svarbu.  Mėgstu  pabūti viena. Kartais renkuosi aktyvų laisvalaikį, kartais pasyvų poilsį, kai reikia susikaupti po ar prieš didesnius darbus.