Blogas

• 2010-11-17 / Parduotuvės vadovė Laima Dūdaitė

  Man nepatinka sutikti kitą merginą su tokiu pačiu rūbu

  Apie klaipėdietę aktorę Simoną Šakinytę jau rašėme, kad didžiąją savo laisvalaikio dalį jį skiria beglobiams gyvūnams ir ieško jiems naujų namų. Be to, augina savo numylėtinį šunį Otelą. Ko gero, Simonos para turi daugiau nei 24 valandas, nes ji dar ir siuva, modeliuoja drabužius.
  
  Simona, nustebinote, kad dar surandate laiko drabužiams siūti - papasakokite plačiau apie šį užsiėmimą?
  Taip, turėdama laisvo laiko užsiimu rūbų modeliavimu ir jų siuvimu. Tiesa, nesu profesionalė, tai nesiūnu labai įmantrių modelių, bet šis tas pavyksta neblogai. Taip pat gaminu papuošalus iš modelino: auskarus, pakabukus, seges. Tačiau juos gaminu labdaringais tikslais - mes juos parduodame ir pinigus skiriame beglobių gyvūnų reikmėms.
  
  Kodėl susidomėjote drabužių modeliavimu? 
  Tikriausiai, kaip ir kiekvienai moteriai, man nepatinka sutikti kitą merginą su tokiu pačiu rūbu :). Taigi, pradėjau nuo senų rūbų atnaujinimo, persiuvimo ir panašiai. Kartais nusipirkdavau per išpardavimus per didelį drabužį ir iš jo padarydavau naują, visai nepanašų.
  
  Kada pradėjote siūti? Iš ko mokėtės?
  Tuos persiuvimus pradėjau dar mokykloje, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje. Viską siūdavau rankomis, užimdavo daug laiko. Galiausiai nusprendžiau įsigyti siuvimo mašiną, o kai įsigijau, pagalvojau, kad reikėtų pasimokyti ir siūti bei sukirpti rūbus. Mokiausi mėnesiuką privačiai pas vieną nuostabią siuvėją. Po to prasidėjo darbas teatre ir aš nebegalėjau eiti į siuvimo pamokas, tai viską, ko nespėjau išmokti, susižinojau savarankiškai.
  
  Kokius drabužius siuvate? Tik sau ar kitiems?
  Siuvu sijonus, kelnes, palaidines, paltus, suknutes. Galiu siūti beveik viską, netgi rankines ir apatinį trikotažą. Iš pradžių siuvau tik sau, dabar savo siūtais rūbais prekiauju. Šiuo metu kuriu pirmą savo kolekciją, planuoju ją nufotografuoti, žinoma, šuniukų apsuptyje ir pristatyti interneto svetainėje. Neseniai  pradėjau siūti  rūbelius augintiniams, bet jie taip pat parama prieglaudai – gauti pinigai skiriami beglobiams išlaikyti.
  
  Iš kur atsiranda idėjos – sekate madas, turite mėgstamą dizainerį ar tiesiog šiaip gimsta idėjos?
  Mėgstu pavartyti žurnalus, nes man gražu pasižiūrėti. Kartais bežiūrint kokia mintis gimsta: patinka kokia rankovė ar apykaklė. Tačiau dažniausiai modelius sukuriu vakare prieš užmigdama, o siūdama dar pakoreguoju tą savo mintį. Kartais mintys gimsta radus patinkantį audinį. Pagalvoju, kad iš jo būtų galima pasiūti tokio ar kitokio modelio paltą ar kostiumėlį, tačiau tikriausiai nė karto nesu pasiuvusi identiškai tokio rūbo, kokį mačiau savo pirmoje vizijoje. Siūdama visada pakoreguoju. Įtakos tam turi ir audinio dydis, kartais jo paprasčiausiai neužtenka, tai tenka vietoje apykaklės numegzti ir prisiūti šaliką arba primegzti rankoves ir panašiai.
  
  Kokį drabužių stilių mėgstate pati?
  Rengiuosi pagal nuotaiką. Labiausiai mėgstu klasikinį stilių. Iš visų rūbų man labiausiai patinka suknutės ir paltai, aukštakulniai bateliai - kuo aukštesnis kulniukas, tuo geriau :). Vasarą netgi šunį mėgstu vedžioti apsiavusi aukštakulniais. Man taip gražu. Bet taip nesirengiu kasdien. Kartais labai norisi apsirengti vaikiškai: kepurė su bumbulu, didžiulis šalikas, mažytė striukytė, batai be kulno. Nesu vieno stiliaus vergė.
  
  Kokios spalvos rūbų Jūsų garderobe daugiausiai?
  Daugiausiai turiu pilkos spalvos rūbų, tačiau tik todėl, kad gyvenu Lietuvoje. Pas mus ir medžiagų pasirinkimas mažas ir spalvingų rūbų nedaug. Juoda, pilka, ruda karaliauja mūsų parduotuvėse. Taigi, renkuosi iš šitų trijų spalvų man labiausiai patinkančią pilką. Bet jei pasirinkimas būtų platesnis, tai mano spintoje tikriausiai kabėtų tik mėlyni ir balti rūbai. Tokios spalvos rūbų ir batų prisiperku Londone. O šiaip man patinka visos spalvos, netgi rožinė savu laiku ir savoje vietoje man atrodo patraukli.
  
  Kas Jums yra stilius ir mada? Stengiatės būti madinga ar originali?
  Rūbų siuvimas man yra hobis ir malonus užsiėmimas. Čia mano aistra rūbams ir baigiasi. Tikriausiai tie, kurie matė mano rūbų spintą ir batų lentyną, sakys, kad meluoju, bet rūbai man visiškai nėra svarbūs. Aš jų turiu labai daug, bet dažniausiai įsigyju juos, kai noriu atsipalaiduoti, nuraminti nervus ar tiesiog, kai pamatau gražų, bet būtinai nebrangų dalyką. Rūbų pirkimas man labiau terapija nei būtinybė ar noras būti madingai. Tiesa, po to, kai mano šeimoje atsirado šuo, pirkti rūbus ar batus reikia vis rečiau ir rečiau, nes bet kokią susikaupusią įtampą nuraminu vaikštinėdama su juo. Ir pinigų sutaupau, ir vietos spintoje :). Niekada vakare nesusidedu rūbų rytojui. Apsirengiu ryte, kaip tą dieną noriu ir kaip jaučiuosi. Taip pat tos dienos apranga priklauso nuo to, kiek ir kokių darbų turėsiu. Ir oras turi įtakos. Nesu nei mados, nei stiliaus, nei apskritai rūbų manijakė. Jeigu jaučiuosi gerai, vadinasi, ir atrodau gerai.
  
  Ar mėgstate papuošalus – ne ik gaminti, bet ir nešioti?
  Jei visiškai nuoširdžiai, tai papuošalų neypatingai mėgstu gaminti ir nešioti :). Gaminu, nes prieglaudai reikia pinigų, štai ir viskas. Aistros tam tikrai nejaučiu. O puošiuosi dažniausiai tik sagėmis. Man gražu sagė, įsegta į palaidinės apykaklę arba į palto atlapą.  Papuošalai man turi kažką reikšti. Mylimiausia mano sagė yra su mano šuns nuotrauka - jis man kaip talismanas. Neseniai gavau dovanų sagę su laimingos moters atvaizdu – ją įsisegu, kai man labai smagi diena. Draugė, kuri taip pat gamina auskariukus prieglaudos gyvūnams paremti, gimimo dienos proga padovanojo auskarus su Kendi (animacinio serialo herojė) - šitie auskarai man taip pat labai mieli, nes asocijuojasi su nuostabia vaikyste. Tokius papuošalus aš mėgstu, bet kasdien nenešioju.
  
  Ačiū Simonai už nuoširdų pokalbį. Laukite naujų interviu su aktore, gal ji mus nustebins dar kuo nors.