Blogas

• 2010-10-15 / Šefas Linas Samėnas

  Niekada nesakyk niekada arba kaip ledo ritulys atsirado Lino gyvenime

  Istorija buvo tokia, kad bijojote ledo, bet viskas apsivertė aukštyn kojom - Linas ėmė ir tapo ledo ritulininku.
  Iki ledo ritulininko man dar toli. Labai mėgėjiškas ledo ritulininkas aš esu. Vaikas įtakojo. O istorija tokia. Aš kažkada čiuožiau ant ledo, gerai drėbiausi, kad net žvaigždės iš akių pasipylė, ir pagalvojau, kad daugiau mano kojos ant ledo niekada nebus. Bet niekada nesakyk niekada. Sūnus Markas pradėjo čiuožti ir man užėjo noras pabandyti. Per keletą dienų po truputį pramokau čiuožti, tada nuvažiavau ir nusipirkau visą ledo ritulio amuniciją. Pasirodė, kad su ledo ritulininko apranga gali beveik nieko nebijoti – griūti, trenktis į sieną ir tau nieko neatsitiks. 

  Kaip Jūsų šeimoje prasidėjo ledo ritulio istorija, kaip pirmiausiai sūnų sugalvojote nuvesti į treniruotes?
  Netyčia atėjome į kavinę prie ledo ritulio arenos kaip tik tuo metu, kai maži vaikai treniravosi ir pagalvojom, kad Markui visai tiktų tas sportas, jis energingas vaikas, nenustygstantis vietoje. Nuėjome ir užrašėme. Ir štai, treniruojasi jis jau metus, šeštadienį važiuosim į varžybas Klaipėdoje.

  Ką tai vaikui duoda? Ar kitiems tėveliams rekomenduotumėte šį sportą, juk daugelis mano, kad tai grubus kontaktinis žaidimas?
  Taip pat kaip futbolas ar krepšinis – ten irgi stumdosi žmonės ir traumų pasitaiko. Viskas priklauso nuo to kaip žaidi – gali žaisti grubiai, kaip amerikiečiai, arba gali su protu žaisti. Traumų tikimybė aišku yra, nes greitis labai didelis. Ledo ritulys yra vienas greičiausių komandinių žaidimų.  Vaikai turi nedaug šansų susižaloti – tam yra apsaugos. Be to, jų  svorio centras žemai,  jie nekrenta iš aukštai. Vaikams šis sportas duoda daug. Pirmiausiai jie stiprėja, raumenys auga tiesiog akyse. Ugdoma ištvermė – kiek reikia jėgų ant to ledo aš ir pats niekada neįsivaizdavau. Atrodo, išeisiu ir tuoj pavarysiu. Taip nėra. Jei vaikai turi žiemą problemų su kvėpavimo takais, tos bėdos  dingsta. Vaikai grūdinasi . Ledo ritulininkų plaučių tūris yra daug didesnis – šaltas oras taip veikia plaučius. O kad jie lazdom padaužo vieni kitiems per šalmus, tai nieko tokio. Vakar Markas apsidaužė  su draugu, pykosi kažko. Pasidaužė ir viskas, paskui apsikabino ir vėl į treniruotę. Jie išsikrauna. Iš pradžių, kai jis tik pradėjo lankyti treniruotes, grįždavo namo ir griūdavo miegoit, nes nebūdavo jėgų. O dabar jau priprato prie tokio krūvio, jau nebelūžta taip. Jis dieną darželyje lanko krepšinį, vakarop eina į ledo ritulį ir dar su manim kartais nueina į suaugusių treniruotę.

  Kada pats pradėjote lankyti ledo ritulio treniruotes? Kiek laiko tam skiriate?
  Aš treniruotis pradėjau prieš 5 mėnesius. Netolygiai treniruojuosi. Kai laiko nėra, būna, kad užmetu. Yra tokia komanda HOCKEY PUNKS, su jais truputį žaidžiau, bet man laiko trūksta. Dabar vaikštau antradieniais į vaikų trenerio treniruotes suaugusiems ir sekmadieniais visada einu į vaikų ir tėvų bendras treniruotes.

  Ką duoda šis užsiėmimas?
  Džiaugsmą, nes būna labai linksma J. Labai pavargsti, prakaitas teka į akis, bet tai geras jausmas, ir fiziškai padirbi, ir išsikrauni. Tas nuovargis labai malonus. Nereikia  prikvėpuotoje „kačialkoj“ sėdėti ir žiūrėti, ar tavo raumenys auga. Tiesiog linksma, kaip vaikai susirenkam ir varinėjam.

  Ar daug mėlynių užsidirbate?
  Teko patirti skausmo, bet ne ant ledo. Buvo taip vadinama „antžeminė“ treniruotė stadione - ledo ritulininkai  treniruojasi ne tik ant ledo, bet ir ant žemės. Darėm visokius pratimus, lakstėm kaip išprotėję, kilnojom kojas, šokinėjom į aukšti. Aš paskutinį kartą normaliai bėgiojau mokykloje, kai lankiau lengvąją atletiką. Jau daug metų nieko tokio nedariau ir staiga tokį krūvį gavau, tai pasitempiau keturis kojų raumenis iš karto. Mėnesį normaliai vaikščioti negalėjau. Neįsivaizdavau, kad gali taip skaudėti. Ir dar su tais patemptais raumenim pabaigiau treniruotę, dar valandą futbolą žaidžiau -  negi pasirodysiu mergaitė, apsiverksiu ir išeisiu J. Aišku, paskui jau neparėjau, bet paršliaužiau namo kaukdamas. O ant ledo tai dažnai būna, kad įsibėgėji, nesustabdai  ir tvojiesi į sieną.

  Žiūrit ledo ritulio varžybas?
  Žiūriu kartu su sūnum. Praeitą savaitgalį žiūrėjom kaip „Elektrėnų energija“ su latvių komanda žaidžia. Gyvai žiūriu, per televizorių ar internete. Visur žiūriu.

  Ačiū Linui, kad taip nuo širdžiai ir linksmai papasakojo apie savo naują pomėgį. Linui ir jo sūnui Markui linkim gero sporto.