Blogas

• 2010-12-21 / Parduotuvės vadovė Laima Dūdaitė

  Žiemą suvaikėju :)

  Lietuvą užklojus sniegui, visi gyvena kalėdinėmis nuotaikomis. Paklauskime, kaip švenčių laukia mūsų aktoriai. Kalbiname klaipėdietę Simoną Šakinytę, seriale „Iki pasimatymo, mama“ atliekančią parduotuvės vadovės vaidmenį.

  Ar patinka žiema?
  Taip, labai mėgstu žiemą: ta šventinė nuotaika, sniegas mintimis grąžina į vaikystę.

  Kokias žiemos pramogas mėgstate?
  Mėgstu leistis rogutėmis nuo kalno. Tikrai. Žiemą suvaikėju :). Tiesa, šią žiemą dar neteko to daryti, bet dar viskas prieš akis. Kitą vertus, ši žiema mums padovanojo kaip niekad daug sniego, tai kol kas pramoga jau vien vaikštinėti po pusnis ir stebėti sniegu besidžiaugiantį mano šunį Otelą. Kartais taip smagu kartu su juo įgriūti į ką tik iškritusį ir dar neišmindžiotą sniegą.

  Kaip ruošiatės Kalėdų, Naujųjų metų šventėms? Ar jau išrinktos kalėdinės dovanos?
  Kalėdos jau visai ant nosies. Šiaip labai mėgstu šį laikotarpį, bet šiemet tikriausiai nepajusiu šventinės nuotaikos. Neseniai buvo sudeginti mūsų gyvūnų globos namai, tai širdyje dar labai sunku... Neturiu nė vienos dovanos, nepasipuošiau eglutės, netgi nenoriu galvoti, kur teks sutikti šventes... Tai pirmi tokie metai. Šiaip, netgi jeigu spaudžia rūpesčiai, Kalėdomis džiaugiuosi, visada labai mėgstu ieškoti dovanų, ypač artimiesiems. Labai norisi, kad dovana būtų šilta, netgi jeigu ji yra praktiška, didelį dėmesį skiriu dovanos pateikimui, norisi, kad tas dovanos teikimas būtų mažytė šventė. Labiau mėgstu dovanoti nei gauti dovanas.

  Ką pačiai reiškia Kalėdos ir Naujieji metai? Ar turite kokių nors savų ypatingų tradicijų?
  Naujieji metai man nieko nereiškia, eilinė diena, kurios pastaraisiai metais net nešvenčiu. O Kalėdos ir Kūčios - svarbiausios šventės metuose. Atrodo, nieko ypatingo per jas nevyksta, bet apima nepaaiškinamas pakylėtas jausmas ir negaliu paaiškinti kodėl. Tiesa, pastaruosius dešimt metų man tai dviguba šventė, nes per Kalėdas gimė mano vaikinas :). Kūčios man ne Kūčios, jeigu jas sutinku kur nors kitur, o ne kaime su bočiais, krikšto mama ir tėvais. Tai viena diena metuose, kai garantuotai galiu sutikti pačius mylimiausius žmones. Čia ir yra pagrindinė mūsų tradicija: nežaidžiam jokių žaidimų, nesiburiam ir apskritai, nelabai laikomės kokių tradicijų, nebent tie dvylika patiekalų, kuriuos būtina paragauti.

  Kuo jiems buvo ypatingi šie metai, kuo jie įsiminė?
  
  Man kiekvieni metai yra ypatingi, nes kiekvieni įneša į gyvenimą kažką naujo, naujų įspūdžių, nepatirtų jausmų, naujų pažinčių. Šie į mano gyvenimą atvedė nemažai gerų žmonių. Tai buvo didžiausias ir man svarbiausias atradimas. Profesine prasme 2010-ieji man padovanojo nuostabų vaidmenį teatre ir patirties filmavimo aikštelėje.

  Kokie įspūdžiai liko iš serialo „Iki pasimatymo, mama“ filmavimo?
  
  Tai buvo pirmas serialas, kuriame filmavausi. Taigi daug kas man atrodė nauja, kartais šiek tiek keista, bet labai smagu ir įdomu. Nepamenu, kad kurią filmavimo dieną būčiau nuobodžiavusi.
  Bet svarbiausias dalykas, kurį gavau filmavimo metu, buvo pažintis su kai kuriais žmonėmis. Aš netgi stebėjausi, kad vienoje vietoje gali būti tiek daug nuostabių kūrybingų, įdomių, nuoširdžių, gyvūnus mylinčių žmonių, su kuriais taip jauku dirbti ar tiesiog laukiant savo scenos maloniai leisti laiką.

  Kokie planai kitiems metams?
  
  Nemėgstu planuoti, o dažniausiai, jeigu ir planuoju, gyvenimas viską pasuka sava eiga. Pastebėjau tai jau seniai, o dabar galiausiai įsitikinau. Dar visai neseniai turėjau minčių vykti gyventi į kitą šalį, tačiau prieglaudą ištiko tragedija. Negaliu išvykti, palikusi draugusbėdoje. Todėl artimiausi numatyti mano planai: stengtis beglobių gyvūnų labui, dirbti teatre, norui užėjus siūti, būti geriausia šeimininke Otelui ir rasti bent daugiau laiko sau ir savo vaikinui. Jeigu visą tai pavyks įgyventinti, manysiu esanti labai laiminga :).
  
  Ačiū Simonai už pokalbį ir linksmų švenčių jai ir jos artimiesiems.